Naujienos

Kalėdamas nusprendė keistis dėl sūnaus

Trisdešimtmetis Dovydas, lygtinai teistas už vagystes, nusižengimą pakartojo ir prieš kelis metus gavo realią laisvės atėmimo bausmę. Vyras prisipažįsta, kad smulkių vagysčių nevengė nuo paauglystės, o būdamas neblaivus vis įsiveldavo į konfliktus viešose vietose. Šiandien tai jau praeityje Dovydas ne tik išėjo į laisvę, bet ir susigrąžino sūnaus pasitikėjimą. Vyras neslepia, kad pačiam auginti savo vaiką ir tapti geru tėvu jį motyvavo ne tik gyvenimas kalėjime, bet ir specialistė, ten vykdžiusi tėvystės įgūdžių programą. Šiandien Dovydas su sūnumi kartu mokosi gyventi iš naujo.

Savo vaikystės prisiminti nenori

„Liūdna“, vienu žodžiu savo vaikystę nusako Dovydas. Mama ir jos sugyventinis nevengė taurelės. Šaltis ir alkis, kai iš tiesų nėra nė kąsnio, buvo įprasta jo kasdienybė. „Kitokio gyvenimo nemačiau. Aplink visi taip gyveno, net patys artimiausi. Maniau, kad taip ir turi būti. Bandžiau išgyventi, o namuose prasidėjus išgertuvėms išvengti smūgių“, pasakoja jaunas vyras.

Dar būdamas paauglys, Dovydas įsidarbino mašinų remonto dirbtuvėse. Iš pradžių darbu džiaugėsi, tačiau nesusilaikė pasisavino kelias prabangių automobilių detales ir iš darbo buvo išmestas. Kitas bandymas susirasti užsiėmimą nebuvo sėkmingas darbdavys paprašė išeiti vos po savaitės, kai tik sužinojo apie ankstesnę vagystę. Mažame miestelyje kalbos sklinda greitai, o užsitarnauta reputacija lydi ilgai.

Laikui bėgant Dovydas perėmė šeimos gyvenimo būdą: vagystės, muštynės tapo kasdienybe, galiausiai – laisvės atėmimo bausmė Pravieniškių pataisos namuose, atvirojoje kolonijoje.

Šios kolonijos Resocializacijos skyriaus psichologė Agnė Grušauskaitė pastebi, kad Dovydo istorija nėra išskirtinė, daugumos nuteistųjų psichosocialinė situacija specifinė: dažnas kalintysis augo bet tėvo, yra patyręs prievartą, nepriežiūrą savo šeimoje, todėl ir jie patys, tapę tėvais, neturi tinkamų tėvystės įgūdžių, žinių apie vaiko teises, vaiko poreikius.

Suprato, kad sūnų auginti nori pats

Dovydui išvykus į įkalinimo vietą, laisvėje liko dešimtmetis jo sūnus. Iš pradžių berniukas augo su mama, kuriai susidoroti su priklausomybėmis vis dar nepavyksta. Moteriai ne kartą teiktos įvairios socialinės paslaugos, ji nesėkmingai dalyvavo priklausomybių turintiems žmonėms skirtoje Minesotos programoje. Su moterimi dirbantys specialistai teigia, kad ji nepripažįsta savo problemos, todėl ir sveikimo kelias labai sudėtingas.

Vaikas į laikinų globėjų šeimą buvo perkeltas dėl jam nesaugios aplinkos pas mamą, vėliau, mamai dedant pastangas –  grąžintas, bet pagerėjusi situacija truko neilgai ir padėtis tik prastėjo. Berniukui vėl nustatyta laikinoji globa, o galiausiai teismas turėjo priimti sprendimą dėl berniuko nuolatinės globos. Auginti sūnų norą išreiškė ir pats Dovydas, tuomet po mėnesio turėjęs išeiti į laisvę.

„Įkalinimo įstaigoje daug mačiau, daug išmokau ir sugrįžti nebenoriu“, trumpai patirtį kolonijoje apibendrina jaunas vyras, kurio charakteristika įvertinta gerai.

Kad yra galimybė pačiam auginti savo sūnų, Dovydas išgirdo įkalinimo įstaigoje. Apie tai jis sužinojo iš vaiko teisių specialistės. Ji  atsakė į visus Dovydo klausimus, paaiškino procedūras ir pasidžiaugė, kad vyrui vis dar pavyksta išlaikyti ryšį su sūnumi. Tai labai svarbi aplinkybė, siekiant  auginti savo vaiką.

Tuometinį pokalbį su Dovydu prisimena ir pati Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Regina Klevinskienė: „Paraginau pirmiausia išsiaiškinti, ar nėra apribota jo kaip tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. Tada – pradėti tvarkyti dokumentus dėl vaiko auginimo. Ir, žinoma, prieš tai, susitikti su savo vaiku, atvirai pasikalbėti apie tai, kaip bei kur jie gyventų, kaip keistųsi jų buitis, labai atsakingai įvertinti savo finansines galimybes. Patariau įdėmiai išklausyti vaiko lūkesčius. Vaiko nuomonė yra svarbiausia, ji lemianti.“

Tėvystė motyvuoja pamiršti kriminalinę veiklą

Atlikinėdamas bausmę Dovydas dalyvavo tėvystės įgūdžių stiprinimo programoje: „Mokymuose daug ką supratau apie save – kodėl iki šiol toks netinkamas buvo mano gyvenimas. Suvokiau, kiek daug žmogui reiškia vaikystė – praktiškai viską. Sužinojau, kaip reikia bendrauti su skirtingo amžiaus vaikais, koks svarbus kiekvienas jam pasakytas žodis, daug kitų naudingų dalykų“. 

Šiandien Dovydas apie nusikalstamą veiklą ir grįžimą į įkalinimo įstaigą ne tik nenori pagalvoti pats, bet ir neleistų sau dėl sūnaus. Visas tėvystės įgūdžių programoje įgytas žinias vyrui dabar tenka pritaikyti kone kasdien. Jiedu su sūnumi įsikūrė jo vaikystės namuose, būstas liko tuščias mirus Dovydo mamai. Berniukas šiuo metu lanko mokyklą, po truputį įveikia mokymosi spragas, atsiradusias paskutiniaisiais metais. Tėtis stengiasi jam padėti. Nors kol kas šios šeimos buitis itin paprasta, abu džiaugiasi tarpusavio ryšiu. Dovydas atviras: „Dabar suprantu, kaip svarbu tinkamai rūpintis savo vaiku. Ir toliau stengsiuosi kiek galėdamas“.

Programa padeda nuteistiesiems vėl tapti atsakingais tėvais

Pravieniškių pataisos namuose nuo 2020 metų vasario vykdoma „Tėvystės įgalinimo laisvės atėmimo vietoje“ programa, kurios tikslas – stiprinti nuteistųjų tėvystės motyvaciją ir įgūdžius, suteikti reikiamų žinių apie vaiko raidą įvairiais amžiaus tarpsniais, informuoti apie vaiko ir tėvų teises. Skirtinguose sektoriuose vyksta „Efektyviosios tėvystės“ mokymai, kuriuos organizuoja ir veda pataisos namų Resocializacijos skyriaus komanda. Mokymų ciklą jau baigė dvi nuteistųjų grupės, šiuo metu surinkta ir darbą pradeda trečioji grupė. 

Mokymai vyksta nedidelėse grupėse, nuteistieji dalinasi savo tėvystės patirtimi. Tėvams pateikiama profesionalų parengta informacija apie vaiko raidą, tinkamus vadovavimo vaiko elgesiui būdus. Tokio formato susitikimai yra viena iš kertinių nuteistųjų resocializacijos priemonių.

Panašios programos sėkmingai įgyvendinamos daugelyje Norvegijos, Suomijos, Švedijos įkalinimo įstaigų. Sociologiniais tyrimais įrodyta, kad įsitraukimas į atsakingo tėvo vaidmenį gali tapti reikšminga paskata nutraukti kriminalinę veiklą, legaliai įsidarbinti ir mokytis.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbo tvarka karantino metu

Lietuvoje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu (COVID-19) ir Vyriausybei paskelbus karantiną nemažoje dalyje šalies teritorijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama efektyviai prisidėti prie situacijos valstybėje suvaldymo, vėl ima taikyti viruso plitimo stabdymo priemones. Tarnyba užtikrina, kad reagavimas į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus dėl to nenukentės. Dėl koronaviruso šalyje susiklosčiusi situacija nekeičia pagrindinės Tarnybos užduoties – ginti kiekvieno vaiko teises, užtikrinti geriausius jo interesus. Visos Tarnybai priskirtos funkcijos yra vykdomos, dalis jų – nuotoliniu būdu.

Reagavimas į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus

Per karantiną į galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojama įprastai, procedūros nėra keičiamos. Vykdydami šias funkcijas Tarnybos darbuotojai naudoja visas būtinąsias asmens apsaugos priemones.

Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnybos darbuotojai, kaip ir iki šiol, vyksta į šeimos namus ar kitą įvykio vietą. Prieš tai operatyviai išsiaiškinama ar toje vietoje, į kurią vykstama, yra sąlyčio tikimybė su koronavirusu sergančiu žmogumi, ar asmenys esantys su vaikais arba patys vaikai jaučia koronaviruso simptomus.

Pas tas šeimas, kuriose koronavirusas nenustatytas ir jo simptomų niekas nejaučia, vykstama dėvint apsaugines veido kaukes ir pirštines.

Jei darbuotojai vyksta į tokią šeimą, kuri yra saviizoliacijoje ar yra įtariama, jog kas nors iš šeimos narių serga Covid-19 arba turėjo sąlytį su sergančiuoju, vaiko teisių specialistai dėvi ne tik apsaugines veido kaukes bei pirštines, bet ir kombinezonus, antbačius bei kitas privalomas apsaugos priemones.

Jei šeimos, pas kurią vykstama, nariai patys neturi asmens apsaugos priemonių, Tarnybos darbuotojai jas šeimai suteikia.

Tarnybos automobilių salonų paviršiai po kiekvienos kelionės, kai automobiliais buvo vežami vaikai, yra dezinfekuojami specialiomis dezinfekavimo priemonėmis.

Mobiliosios komandos veikla

Esant karantino sąlygoms, į krizę patekusioms šeimoms pagalbą teikiančios Tarnybos mobiliosios komandos darbo taip pat nenutraukia. Pirmąjį kartą pas iki šiol kontakto su mobilia komanda neturėjusią, šeimą, kuriai šių specialistų pagalba būtina, ir toliau vykstama tiesiogiai. Naudojamos visos būtinos apsaugos nuo koronaviruso priemonės. Kitus kartus, jei situacija šeimoje nėra kritinė

ir jei šeima turi galimybę bendrauti per nuotolį, konsultacijos jai teikiamos nuotoliniu būdu. Jei šeima neturi techninių galimybių ar yra būtinybė pagalbą teikti susitinkant, Tarnybos darbuotojai vyksta į fizinius susitikimus, naudodami reikalingas apsaugos priemones bei laikydamiesi saugaus atstumo.

Klientų aptarnavimas

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją, prioritetas teikiamas klientų aptarnavimui nuotoliniu būdu. Jei yra galimybė, Tarnybos darbuotojai, ypač tose savivaldybėse, kuriose įvestas karantinas, su interesantais bendrauja telefonu ar elektroniniu būdu. Kiekvieno teritorinio skyriaus patalpose (gerai matomoje vietoje arba ant durų) yra informacinis pranešimas kokiu būdu ir į ką kreiptis visais rūpimais klausimai.

Fiziškai Tarnybos patalpose priimami tik iš anksto užsirašę interesantai ir tik neatidėliotinu reikalu tais atvejais, kai bendravimas nuotoliniu būdu yra komplikuotas ar visai neįmanomas. Fizinis klientų apsilankymas Tarnybos patalpose vyksta tik užtikrinus saugų atstumą ir dėvint apsaugines veido kaukes. Po kliento apsilankymo patalpos vėdinamos.

Tarnybos darbuotojai yra aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis

Siekdami apsaugoti save ir kitus, bendraudami su vaikais, šeimomis ir kitais asmenimis, Tarnybos darbuotojai dėvi visas asmens apsaugos priemones: vienkartines veido kaukes arba respiratorius, skydelius, pirštines, naudojasi dezinfekciniu skysčiu rankoms, jei reikia, dėvi vienkartinio ir daugkartinio naudojimo kombinezonus, pagal poreikį dezinfekuojami ir tarnybinių automobilių salonai.

Globojamų vaikų aplankymai

Esant poreikiui, Tarnybos darbuotojai vykdo vaiko globos peržiūrą, lanko vaiką jo gyvenamojoje vietoje – globos namuose, šeimoje ar šeimynoje ir bendrauja su vaiku. Per apsilankymą naudojamos visos būtinosios asmens apsaugos priemonės.

Planiniai globojamo vaiko aplankymai atidedami arba, esant poreikiui, vykdomi nuotoliniu būdu.

Vaiko apklausos ir specialistų dalyvavimas teismuose

Vaiko teisių apsaugos specialistai, naudodami visas būtinas apsisaugojimo priemones vyksta ir į pareigūnų vykdomas vaikų apklausas.

Jei yra galimybė, ir teismo posėdžiuose dalyvaujama nuotoliniu būdu.

Darbuotojų darbo vietos

Tarnybos darbuotojai, ypač tose savivaldybėse, kuriose paskelbtas karantinas, dirba nuotoliniu būdu. Tarnybos darbuotojų darbas organizuojamas taip, kad būtų užtikrinamas reagavimas į visus galimus vaiko teisių pažeidimus.

 

Alytuje - daugiau paslaugų raidos sutrikimų turintiems vaikams

„Neretai susiduriame su vaikais, šeimomis, kuriems būtinos raidos specialistų paslaugos. Iki šios vasaros nežinojome, ką jiems parekomenduoti, į kokią įstaigą mūsų regione nukreipti, kad netektų vykti į kitus Lietuvos miestus, apsunkinant ir taip jau sudėtingą šeimos situaciją. Todėl Alytuje įkurtas Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos centras tapo gerąja naujiena ne tik šeimoms, kurioms reikalinga specialistų pagalba, bet ir vaiko teisių gynėjams“, - sako Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Abromaitienė.

Pasak Alytuje birželio mėnesį duris lankytojams atvėrusio Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos centro personalo, teikiamos paslaugos prieinamos visiems, kam jos būtinos, o ateityje planuojama praplėsti ir teikiamų paslaugų spektrą. Daug bendraujama, tariamasi su aktyviais regiono tėvais, auginančiais vaikus su raidos sutrikimais, socialiniais darbuotojais, vaiko teisių gynėjais. Įsiklausoma į specialistų nuomonę, šeimų poreikius.

Centre teikiamos kompleksinės paslaugos vaikams nuo trijų metų. Nustatę paciento poreikius medikai skiria reikalingas jam paslaugas. Tai gali būti darbas su ergoterapeutu, psichologu, psichoterapeutu, logopedu, socialiniu darbuotoju. Paslaugos Vaikų psichikos dienos centre yra nemokamos, tačiau vienas vaikas per metus gali gauti ne daugiau kaip vieną paslaugų kursą, kuris trunka mėnesį.

„Gera žinia, kad šeimos gali gauti šias paslaugas Alytaus vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos centre. Tai didelė pagalba šeimai, nes dažnai sužinoję iš specialistų vaiko diagnozę tėvai kartu išgirsta ir palinkėjimą daug dirbti. O kaip tai daryti, kas galėtų padėti buvo neaišku“, - mintimis dalijosi Klementina Gruzdienė, Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“, tarybos pirmininkė.

Ką reikėtų daryti, jeigu manote, jog jūsų vaikui reikia raidos specialistų pagalbos?

Pirmiausiai reiktų kreiptis į vaikų poliklinikoje dirbantį psichiatrą. Būtent šis specialistas atliks reikiamus tyrimus ir nustatys vaikui reikalingas paslaugas. Gydytojas skirs siuntimą į Alytaus vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos dienos centrą.

 

Kuo gali padėti vaiko teisių gynėjas, kai skiriasi pora, turinti vaikų?

Skyrybos – labai sunkus ir jautrus laikotarpis visai šeimai. Itin skaudžių išgyvenimų tėvų skyrybos sukelia vaikams. Kartais skyrybų procese tenka dalyvauti ir vaiko teisių gynėjams. Pagrindinis jų tikslas – daryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai ne tik šiuo skaudžiu laikotarpiu, bet ir po jo. 

Apie tai, kuo gali padėti ir ką konkrečiai veikia  vaiko teisių specialistai, kai skiriasi pora, turinti vaikų, kalbamės su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja Indre Kryžiūte.  

–Kada ir kaip vaiko teisių specialistai dalyvauja šeimos skyrybų procese? 

–Tai labai priklauso nuo to, kaip skiriasi vaiko tėvai. Jei skiriasi bendru sutarimu, tai vaiko teisių specialistai dažniausiai procese išvis nedalyvauja ir apie tokią bylą net nežino. Tėvai tarpusavyje sudaro sutartį dėl santuokos nutraukimo ir tarpusavyje susitaria su kuriuo iš jų lieka gyventi vaikas, kaip bus organizuojamas vaiko bendravimas su kitu iš tėvų, išsprendžia vaiko išlaikymo klausimą. Išimtinais atvejais, jei teismui, susipažinus su šia sutartimi, kyla kokių nors abejonių, yra kreipiamasi į mūsų tarnybą ir prašoma pateikti išvadą, ar tos sąlygos, dėl kurių tėvai susitarė, atitinka vaiko interesus. 

–Kokiais konkrečiais atvejais teismui gali kilti abejonių ir jis gali kreiptis į tarnybą dėl išvados? 

–Vienas iš atvejų - kylančios abejonės dėl tėvų susitartos bendravimo su vaiku tvarkos. Tvarka gali pasirodyti per daug ribojanti vieno iš tėvų teises ar neatitinkanti vaiko interesų. Pavyzdžiui, vaikui aštuoneri metai. Tėvai susitaria, kad tėvas turi teisę pasiimti vaiką tik dviem valandom per savaitę, be nakvynių, turi  teisę su vaiku bendrauti tik mamai dalyvaujant. Tuomet tarnyba sprendžia, ar tokia tvarka tikrai atitinka geriausius vaiko interesus. 

Kartais teismui gali kelti abejonių numatyta pinigų suma vaikui išlaikyti. Pavyzdžiui, tėvai (ar vienas iš tėvų) gali bandyti susitarti, kad būtų priteista labai maža pinigų suma (tarkime, 50 eurų) vaikui išlaikyti ir, kaip mažos sumos kompensacija, vaikui priteistas kažkoks turtas, tarkime, buto dalis. Tokia tvarka teismui gali kelti abejonių, nes išlaikymo paskirtis yra tenkinti kasdienius vaiko poreikius, tokius kaip pavalgyti, apsirengti, nuvykti į mokslo įstaigą, lankyti būrelį ir pan. Butas, tokiu atveju, galėtų užtikrinti vaiko poreikį turėti namus, bet gali nukentėti kitų vaiko poreikių tenkinimas. Be to, jei vaikas bus buto savininkas, jam teks ir jo išlaikymo našta. Taigi, būna visokių teisinių „kabliukų“. Jei teismui kyla abejonių, jis gali prašyti tarnybos nuomonės. 

–Tarnyba, prieš teikdama nuomonę teismui, į ką atsižvelgia pirmiausiai? 

–Visada visais atvejais žiūrima, ar yra užtikrinti geriausi vaiko interesai. Tarnyba tikrina, ar turi duomenų apie šeimą, ar joje buvo fiksuota vaiko teisių pažeidimų, ar tėvams nėra apribota jų valdžia. Gal, pavyzdžiui, tėvai ar vienas iš tėvų neturi teisės priimti sprendimų dėl vaiko.  

–Ar prieš teikdami išvadą teismui vaiko teisių specialistai apsilanko besiskiriančioje šeimoje? 

– Kai tėvai skiriasi bendru sutarimu, mes tik labai retais atvejais gauname teismo prašymą išklausyti vaiko nuomonę, tarnybos specialistai šeimoje paprastai nesilanko. Tokiu atveju pagal mūsų turimą informaciją įvertiname sąlygas, dėl kurių tėvai susitaria ir teikiame teismui išvadą. Išskirtiniais atvejais, jei teismas prašo išklausyti vaiko nuomonę, tarnybos specialistai gali vykti į šeimą.  

Jei tėvai nesutaria dėl skyrybų (nesutarimų gali būti dėl skyrybų sąlygų, kaltės, turto dalybų, bendravimo su vaiku) ir skiriasi ginčo teisena, tada tarnybos specialistai vyksta į šeimą, atlieka tuo metu reikalingus veiksmus.  

–Papasakokite plačiau, ką konkrečiai veikia vaiko teisių specialistai, kai vaiko tėvai nesutaria ir skiriasi, teisiniu terminu kalbant „ginčo teisena“? 

-Skiriantis privaloma išspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo klausimus. Jeigu tėveliai skiriasi nesutardami dėl šių klausimų, tarnybą privaloma įtraukti į bylą kaip išvadą teikiančią instituciją. Gavę iš teismo tokį ieškinį, mes privalomai turime lankytis abiejų tėvų namuose, ištirti buities sąlygas, išklausyti vaiko nuomonę ir pateikti teismui „Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą“ bei „Vaiko nuomonės išklausymo aktą“. Taip tiksliai vadinasi šie dokumentai. 

–Ar tarnybos darbuotojai turi pakankamai kompetencijų apklausti vaiką? 

–Skyrybų bylose dalyvauja ir su teismu bendrauja tarnybos specialistas - teisininkas, o tirti sąlygų į šeimą dažniausiai vyksta specialistas - gynėjas. Šis specialistas, kaip ir nemaža dalis kitų Tarnybos darbuotojų, yra įgijęs psichologijos žinių. Tarnyba savo darbuotojams nuolat rengia mokymus apie bendravimą su vaikais, vaiko išklausymą. Įprastai šiuos mokymus veda psichologai.  

Kokio amžiaus vaikų nuomonė jau yra išklausoma?  

–Kalbamės su bet kokio amžiaus vaiku, jei tik jis jau moka kalbėti. Žinoma, pokalbio turinys būna skirtingas priklausomai nuo to, kokio amžiaus yra vaikas. Didesnio vaiko, kad ir šešiamečio, galima tiesiai paklausti su kuo jis nori gyventi. Greta to, galima užduoti ir bendro pobūdžio klausimus: ką tu veiki su mama, ką su tėčiu? Su mažesniais vaikais bendraujama kitaip. Kaip pavyzdys, vaiko paprašoma nupiešti svajonių namus, paklausiant, ką į tuos namus pasiimtų gyventi kartu – mamą ar tėtį, o galbūt dar ką nors. Tokio pokalbio tikslas yra suprasti, koks tuo metu yra vaiko santykis su kiekvienu iš tėvų.  

–Ar yra įstatyme įtvirtinta, kokio amžiaus vaiko pasakymas, kad nori gyventi su mama ar tėčiu, yra privalomas vykdyti?  

–Amžiaus riba nenumatyta. Kiekvieno vaiko nuomonė turi būti išklausyta. Į kiekvieno vaiko nuomonę privalu atsižvelgti. Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad vaiko nuomonė yra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje, kuri gali daug pasakyti apie bylos visumą ir kontekstą. Žinoma, jei vaikas mažas, jis dar negeba pasakyti savo nuomonės. Tokiu atveju bandoma įvertinti vaiko ir tėvų tarpusavio santykius, kaip vaikas jaučiasi su kiekvienu iš tėvų.  

Svarbu pabrėžti, kad dažniausiai vaikai teigiamai atsiliepia ir apie tėtį, ir apie mamą, ir beveik visada sako: „aš noriu, kad tėveliai gyventų kartu, noriu gyventi su jais abiem“. Tada teismui akcentuojame, jog yra akivaizdu, kad vaikas turi artimus santykius su abiem iš tėvų ir kad yra labai svarbu ir po skyrybų užtikrinti vaiko galimybę pilnavertiškai bendrauti su abiem tėvais. 

Dažniausiai tarp tėvų nebūna ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Praktika rodo, jog dažniausiai vaikai, visgi, lieka gyventi su mama, o tėčiai tam neprieštarauja. 

–Plačiau papasakokite apie šeimos aplinkos sąlygų tyrimą. Į ką tarnybos darbuotojai atkreipia dėmesį apsilankę šeimoje? 

–Visų pirma noriu patikinti, kad tėveliai neturėtų baimintis į namus įsileisti vaiko teisių specialistą. Jis tikrai nėra ir nebus priešiškai nusiteikęs. Apsilankymo metu jis vertina, ar šeimos gyvenamoji aplinka saugi vaikui, ar užtikrinami jo poreikiai. Yra populiaru manyti, kad vaiko teisių specialistai privalomai tikrina šaldytuvą – ar jame yra maisto, taip pat – patalynės baltumą. Tačiau specialistai vaiko aplinką vertina daug plačiau, žvelgdami į kontekstą bei aplinkybes. Produktų pilnas šaldytuvas nereiškia, kad vaikas visą laiką sotus ar nepatiria smurto, o apytuštis šaldytuvas - kad vaikas neturi ko valgyti ar yra nemylimas. Vaiko netyčia kakava aplieta paklodė nėra požymis, kad vaikas gyvena netinkamoje aplinkoje. Visai kas kita, jei namuose, auginant kūdikį, nėra jam reikalingų sauskelnių ar vystyklų, įtarimą gali kelti, jeigu vaikas neturi nė vieno žaislo, jei namuose pavyksta rasti vos kelis vaiko drabužėlius, o ir tie patys purvini, suplyšę. Galbūt visur mėtosi alkoholio buteliai, vaistai, patys namai tapę nebesaugūs vaikui. Taigi, šeimos aplinkos sąlygų įvertinimo metu visuomet objektyviai ir supratingai apžiūrima buitis, juk joje gyvena vaikas.   

–Kartais besiskiriančių porų nesutarimai būna labai dideli. Dėl ko tuomet dažniausiai kyla kivirčai?  

– Dažniausiai nesutarimų kyla dėl vaikui išlaikyti reikalingos pinigų sumos. Toks ginčas, dažnai labiau panašėja į ginčą dėl pinigų nei dėl vaiko. Bylų, kuomet tėvai tarpusavyje stipriai kivirčijasi dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku, kelia priešinius reikalavimus, sakyčiau, yra iki dešimties procentų skyrybų bylų, su kuriomis susiduria vaiko teisių gynėjai. Daugėja bylų, kuriose tėčiai kelia reikalavimus, nori patys auginti vaikus, nesutinka su tuo, kad tik mama rūpintųsi vaiku. Tokia tendencija, manau, yra susijusi su tuo, kad keičiasi tėčių supratimas apie tėvystę, savo vaidmenį vaiko gyvenime.  

–Kurią pusę tokiu atveju gina vaiko teisių gynėjai? 

–Vaiko teisių gynėjai negina nei tėčio, nei mamos. Jie rūpinasi, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Tokios bylos paprastai pasižymi tuo, kad abu vaiko tėvai būna pajėgūs tinkamai auginti vaiką ir vaikas juos abu myli. Nagrinėjant bylą iš esmės, tarnyba teismui, kaip minėjau, turi pateikti išvadą. Prieš ją pateikdami, mes atsižvelgiame į aplinkybių visumą. Visų pirma klausiame vaiko nuomonės, atsižvelgiame į jo norą. Jei šeima dar iki skyrybų proceso pradėjo gyventi atskirai, žiūrime su kuo gyvena vaikas, su kuo jis kartu eina šiuo pokyčių laikotarpiu, su kuo jis natūraliai liko. Taip pat atsižvelgiame į tai, kur vaikas mokosi, kur lanko būrelius. Gal kitas iš tėvų gyvena toli, gal išsikraustė į kitą miestą. Vertiname ir tėvų užimtumą. 

–Jei skiriasi pora, kuri turi ne vieną vaiką ir tėvai nori vaikus „pasidalinti“. Kaip tokiu atveju elgiasi vaiko teisių gynėjai, kokios pozicijos laikosi?    

–Prioritetas teikiamas tam, kad vaikai nebūtų išskirti. Visada ieškome geriausio varianto, juk tarp brolių ir seserų dažniausiai yra artimi santykiai, kurie yra labai reikšmingi. Dažnai vaikai psichologiškai palaiko vienas kitą, ypač, vykstant skyrybų procesui. Kartu jiems lengviau išgyventi šeimos skyrybų laikotarpį. Jei tarp tėvų yra konfliktas, atskiriant vaikus, nesinori supriešinti ir jų. Tai galėtų įvykti, jei vaikai būtų išskirti.  

Vis dėlto, negalime teigti, kad visada yra blogai, kai vaikai išskiriami. Tai labai priklauso nuo konkrečios situacijos. Tikrai būna atvejų, kai tarp vaikų yra didelis amžiaus skirtumas ir, tarkime, paauglys berniukas nori gyventi su tėčiu, o kitas vaikas yra dar labai mažas ir yra labai prisirišęs prie mamos.  

Taigi, prioritetas būtų neišskirti vaikų, tačiau noriu dar kartą pabrėžti, kad visada atsižvelgiame į konkrečią situaciją.  

–Daugėja atvejų, kai vaikas vienodai laiko gyvena ir su tėčiu, ir su mama, nuolat keliauja tai į vienus, tai į kitus namus. Ar susiduriate su tokiais atvejais? Kaip į tokius atvejus reaguoja vaiko teisių gynėjai? 

–Išties daugėja bylų, kai tėvai prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kai vaikas gyvena pusę laiko su vienu iš tėvų, pusę – su kitu. Šimtais dar tokių bylų nėra, bet jų daugėja.  

Iš esmės mes nesame prieš tokią tvarką. Ir Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad galima tai daryti. Tačiau kiekvienu atveju vertinama individualiai, atsižvelgiama ne į tėvų patogumą, o į tai, ar tinka toks gyvenimo būdas konkrečiam vaikui. Rūpinamasi, kad tai vaiką kuo mažiau trikdytų. Nuolatinis keliavimas iš vienų namų į kitus gali traumuoti sėslesnį vaiką. Tokia tvarka vienaip gali veikti mažesnį vaiką, kuris turi mažiau daiktų, kitaip – vyresnį.  

Turėjome vieną bylą, kai mergaitė grojo pianinu, buvo daug investuojama į jos muzikinių gebėjimų vystymą. Pianinas stovėjo mamos namuose. Tėtis prašė nustatyti pusę mergaitės gyvenimo laiko su juo (kas dvi savaites), tačiau jis neturėjo pianino. Siūlėme tėčiui spręsti šią problemą, kad būtų užtikrinta galimybė mergaitei lavintis. 

Vaiko teisių gynėjai atsižvelgia į visus aspektus. Patikėkite, kai tarp tėvų yra ginčas, situaciją išnagrinėjame iki siūlelio ir viską sudėliojame vaiko labui. 

 

„Vaiko konstitucija“ kiekvienam šalies moksleiviui

Spalio 25-oji - Konstitucijos diena ir šį, pagrindinį aukščiausios teisinės galios įstatymą Lietuvoje turi ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos pagrindu parengtoje „Vaiko konstitucijoje“ apibrėžtos svarbiausios jaunųjų šalies piliečių teisės ir pareigos. Tad visą šią savaitę – minint Konstitucijos dieną – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai įvairiose šalies mokyklose su vaikais diskutavo apie konstitucijoje įtvirtintas vertybes, dalino „Vaiko konstitucijas“ jų dar neturintiems mokiniams. 

„Į spalvingą „Vaiko konstituciją“ sudėtos pamatinės vertybės, leidžiančios vaikams džiaugtis saugia ir laiminga vaikyste. Svarbu, kad mažiausi mūsų šalies piliečiai suprastų – suaugusiems jie svarbiausi, o jų teisės įtvirtintos ne mažiau svarbioje „Vaiko konstitucijoje“, – kalbėdama apie mokyklose vykusių Konstitucijos pamokų prasmę, sakė Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė.

Konstitucijos pamokas mokyklose vedę specialistai įsitikino, kad mokiniai puikiai žino savo teisę mokytis, reikšti nuomonę, turėti teisę į asmeninį gyvenimą ar gydymą. Vaikai supranta ir teisės būti išgirstiems ir išklausytiems svarbą. Tačiau reikia nepamiršti, kad ši teisė tuo pačiu yra ir pareiga išklausyti bei gerbti kito nuomonę. 

„Kiekviena teisė reiškia pareigą – apie tai kalbamės su vaikais. Jie turi tai žinoti, suprasti, mokėti prisiimti atsakomybę – kad augtų sąžiningais, atsakingais, tolerantiškais piliečiais. Džiugu, kad diskutuojant apie teises ir pareigas, pastarųjų vaikai žino daugiau ir lengvai vardina iš kiekvienos teisės kylančią pareigą“, – apibendrindama susitikimus su vaikais, sakė Ž. Ginaitė.

„Vaiko konstitucijos“| pamokose kalbėta ne tik apie teises ir pareigas, diskutuota apie pagarbą kitam, patyčias ir smurto netoleravimą.

Moksleiviams priminta, kur reikėtų kreiptis pagalbos, jeigu patiria patyčias, smurtą ar jaučiasi skriaudžiami.

Primename, kad pagrindinės vaiko teisės yra: teisė į vardą ir pilietybę; teisė gauti išsilavinimą; teisė gyventi visavertį gyvenimą; teisė turėti savo nuomonę ir ją reikšti; teisė žinoti savo tėvus ir bendrauti su jais; teisė būti apgintam nuo bet kokio pobūdžio smurto; teisė turėti asmeninį gyvenimą ir laisvę; teisė vartoti gimtąją kalbą.

Pagrindinės vaiko pareigos yra: mokytis; gerbti savo tėvus ir globėjus bei kitus asmenis; saugoti savo sveikatą; gerbti savo valstybę ir įstatymus; laikytis visuomenės priimtų elgesio taisyklių ir kt.

 

Moksleivių tarybos savanoriai: pasigendame geros žinios

Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos savanorius sudomino vaiko teisių gynėjų veikla. Pasidalinti savo mintimis apie vaiko teises jie nusprendė susitikime su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais.

„Mums jau įprasta, kad kalbos apie Vaiko teisių tarnybą asocijuojasi su neigiama informacija ir nuskriaustais vaikais, tačiau mes pasigendame gerosios žinios“, - susitikime kalbėjo Gabija, mokinių tarybos vicepirmininkė.

Įtampa dėl karantino, mokymasis nuotoliniu būdu, taikomi apribojimai įtaką daro ne tik  fizinei, bet ir emocinei vaikų gerovei. Vaikai norėjo sužinoti, kaip tarnybos specialistai gali jiems padėti emociškai sunkiu metu.

 „Kiekviena vaiko diena turi būti saugi, ne tik fiziškai, bet ir emociškai, nepriklausomai nuo to ar jis įprastai eina į mokyklą, ar mokosi nuotoliniu būdu. Vaiko teisių gynėjai pasirengę išgirsti vaiko balsą ir nedelsdami reaguoti, padėti sunkioje situacijoje, nukreipti reikiama linkme“, - kalbėjo Žaneta Abromaitienė, Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Vaiko teisių gynėjams labai svarbi vaikų nuomonė, todėl dialogas su mokinių tarybos savanoriais atvėrė kelis klausimus, kuriuos būtina aptarti su visais moksleiviais.

„Mes labai norėtume sužinoti, ką jūs dirbate, kokiais principais vadovaujatės, kokia jūsų kasdieninė veikla, kaip gaunate pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus. Laukiame jūsų susitikimuose mokyklose, tačiau su sąlyga, kad prisistatymas nebus formalus ir nuobodus. Susitikimai turi būti įdomūs bei patrauklūs vaikams ir jaunimui“, - mintimis dalijosi Karolina, mokinių tarybos pirmininkė.

Jaunuoliai teigė, kad vaikus būtina šviesti smurto tema, kad pastarieji gebėtų atpažinti jį ir greičiau kreiptis pagalbos į mokytojus, tėvus, draugus ar vaiko teisių gynėjus.

Išklausę socialinės darbuotojos pasakojimą apie tai, kaip dirba mobilioji Vaiko teisių skyriaus komanda, sužinoję, kaip galima susisiekti su vaiko teisių gynėjais ir gauti pagalbą, vaikai stebėjosi, kiek daug įvairių veiklų vykdo šie specialistai ir net patys pasvarstė apie galimybę po studijų tapti vaikų gynėjais.

Pasidarę atsisveikinimo nuotrauką su skyriaus darbuotojais, jaunuoliai atviravo, kad patys jau seniai  turi Tarnybos kasmet vaikams dalijamas „Vaiko konstitucijas“. Išsinešdami šūsnį „Vaiko konstitucijų“, jie pažadėjo išdalinti jas tiems, kas jų dar neturi ir galbūt pamiršo savo teises.

 

Prekyba žmonėmis gali slėptis po artima vaiko draugyste

Prekybos žmonėmis aukomis Lietuvoje neretai tampa vaikai ir paaugliai, o visuomenė sunkiai identifikuoja šio nusikaltimo formas. Prekyba žmonėmis gali slėptis po nekalčiausiai atrodančiais ryšiais: draugyste, pagalba sunkioje situacijoje, galimybe paaugliui vasarą užsidirbti ar net po romantiška meilės istorija. Į prekybos žmonėmis pinkles gali pakliūti bet kuris vaikas ar paauglys, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties.

Dažniausiai vaikai išnaudojami seksualiai

Per paskutinius dešimt metų pastebimai išaugo prekyba žmonėmis Europos Sąjungos (ES) viduje – per 70% prekybos žmonėmis aukų buvo būtent ES piliečiai. Pagal LR Vidaus reikalų ministerijos pateikiamus duomenis, 2019 m. Lietuvoje nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 39 asmenys, iš jų – 4 nepilnamečiai.  Nors oficialūs skaičiai nėra dideli, nukentėjusių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje yra kur kas daugiau, nei skelbiama.

Įvairių sričių specialistai, tyrėjai, socialiniai darbuotojai, vaiko teisių gynėjai dirba tam, kad užkirstų kelią šiems nusikaltimams, o pastebėję jų požymius nedelsdami imtųsi veiksmų bei juos nutrauktų. Identifikuoti prekybą žmonėmis daug lengviau, kai kalbame apie realius atvejus. Pareigūnai, savo darbe susiduriantys su prekybos žmonėmis apraiškomis, išskiria ryškiausius pavyzdžius, kai pasinaudojama vaikais, tai – prostitucija, pornografija ar kitos seksualinio išnaudojimo formos, priverstinis darbas arba paslaugos, priverstinis elgetavimas, privertimas daryti nusikalstamas veikas, darbas vergijos sąlygomis, nelegalus įvaikinimas, paimami organai, kiti panašūs tikslai.  Nors dažnai į piktavalių tinklą įkliūva socialiai labiau pažeidžiami vaikai, kurie daug laiko praleidžia gatvėje, jaučiasi atstumti ar neturi draugų, neturi pakankamai lėšų savo būtiniausiems poreikiams tenkinti, visgi prekybos žmonėmis aukomis gali tapti ir pasiturinčių, rūpestingų šeimų atžalos. Neretai paaugliai nori įgyti autoritetą, draugauti su toje aplinkoje autoritetingais bendraamžiais. Gali pasitaikyti ir iš pirmo žvilgsnio, nieko blogo nežadanti romantiško susižavėjimo istorija.

Vaikų ir jaunuolių verbavimo būdai

Asmenys, kurie tikisi vaiką užverbuoti, kurį laiką jį stebi, susipažįsta su jo įpročiais, dienotvarke, gyvenimo sąlygomis. Vaikai gali būti kalbinami gatvėje, prie mokyklos, kitose, iš pažiūros, nepavojingose vietose. Ilgainiui su vaikais užmezgamas ryšys, pradedama bendrauti, tai gali būti draugiškas pašnekesys, pavaišinimas svaigalais, kokia nors dovana. Jeigu vaikas neturi pinigų atsilyginti už vaišes ar dovanas, jam pasiūloma atidirbti. O darbas gali būti įvairus, vaikas gali būti verčiamas vogti, o pavogtus daiktus atiduoti savo skolintojams, taip pat gali būti, jog vaiką išveš į kitą miestą, kur jo nepažįsta ir privers elgetauti, o gautus pinigus vėliau atims, gali būti, kad vers platinti svaigalus savo bendraamžiams.

Kurį laiką vaikas gali net nesuvokti, jog jis yra išnaudojamas, yra tapęs draugų parankiniu ir daro nusikalstamas veikas, norėdamas įtikti, tačiau pats yra nusikaltimo auka. Už visko slypi išnaudojimas ir grasinimai. Vieną kartą kažką pavogęs ar kitą nusižengimą padaręs vaikas, yra priklausomas nuo nusikaltėlių, nes jie žino šią jo paslaptį ir grasina įduoti policijai, tėvams, jeigu pastarasis ir toliau neatlikinės vis naujų nusikaltėlių užduočių. Pasitaiko istorijų, kai į prekeivių žmonėmis tinklą patenka įsimylėjusios merginos ar vaikinai, stokojantys artimųjų ir bendraamžių dėmesio, jie piktavaliams – itin lengvas taikinys, nes dėl meilės, kito žmogaus artumo ir rūpesčio galima padaryti daug ką. Tam neretai naudojama vadinamoji „lover boy“ („įsimylėjėlio vaikino“ – lietuviškai) schema, kai simpatiškas, turtingas vaikinas ar mergina parodo dėmesį potencialiai aukai, susidraugauja, prisipažįsta apie šiltus jausmus, dovanoja dovanas, gal net supažindina su draugais, vėliau pasiūlo, kad ir trumpam, išvykti drauge į užsienį užsidirbti. Tokiu būdu prikalbinti jaunuoliai gali būti išvežami dirbti į viešnamius, arba dirbti nepakeliamomis sąlygomis vergovei prilygstančius darbus. „Lover boy“ taip pat gali paprašyti vaiko, paauglio pozuoti labai atviro turinio nuotraukoms, teigdamas, kad tai taps jų meilės prisiminimu ir niekas jų nepamatys. Žinoma, vėliau šis vaikiškas pasitikėjimas panaudojamas pornografinio turinio vaizdų gamybai ir platinimui.

Tapti prekybos žmonėmis aukomis nepilnamečiai gali net neišvykę į užsienį. Pakanka susirasti darbą vasarai ir pakliūti į nesąžiningų verslininkų įmonę.

Jeigu pradėjus dirbti kavinėje, šiltnamiuose ar dar kokioje nors paaugliams darbą siūlančioje vietoje, nesudaroma raštiška sutartis, dirbama vergiškomis sąlygomis, nenormuotą darbo dieną, o atėjus valdžios institucijų atstovams patikrinti darbovietės, jus verčia slėptis, žinokite, tai išnaudojimas, vedantis į prekybą žmonėmis.

Kaip atpažinti vaiką, kuris pateko į verbuotojų pinkles

Vaiko teisių gynėjai ragina tėvus aktyviau domėtis savo vaikų gyvenimu, draugais, poreikiais. Atkreipkite dėmesį į tai, ar jūsų vaikai nepakeitė savo įpročių, gal vakarais jie vis vėliau grįžta namo. Atsiradę nauji brangūs daiktai taip pat gali išduoti papildomas, nežinia iš kur atsirandančias vaikų pajamas arba neaiškias dovanas. Taip pat nerimą turėtų sukelti ir netikėtai išaugę vaiko materialiniai  poreikiai, galbūt, jis kažkam skolingas ir turi sumokėti arba atidirbti. Atkreipkite dėmesį ar vaikai negrįžta apsvaigę, gal juos kas nors vaišina psichiką veikiančiomis medžiagomis, už ką vėliau reikalaus atsilyginti.

Pakitęs vaikų bendravimas, uždarumas arba agresija, nuotaikų kaita signalizuoja apie prastą vaiko emocinę būseną, patirtus išgyvenimus, skriaudas, gal net baimę. Pastebėję įtarimus keliantį vaikų elgesį pasidomėkite, kas tai nulėmė. O įtarę, kad jūsų vaikas tapo prekybos žmonėmis auka nedelsdami kreipkitės pagalbos.

 Svarbu nebijoti drąsiai kreiptis pagalbos. Vaikams ir paaugliams, manantiems, kad įkliuvo į prekiautojų žmonėmis žabangas, vaiko teisių gynėjai pataria nebijoti kreiptis į žmones, kuriais pasitiki, taip pat – policiją, Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojus, kitus specialistus. Nebijokite bausmės, nes jus saugo įstatymai. Nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią atlikti jis buvo priverstas. Jei nukentėjote nuo prekeivių žmonėmis arba įtariate, kad jumis ar jūsų artimaisiais ketina ar ketino pasinaudoti, galite konsultuotis su Tarptautinės migracijos organizacijos Vilnius biuro specialistais telefonu: 8 700 77887 arba siųsdami užklausos formą; kreiptis į artimiausią teisėsaugos instituciją arba Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių, telefonu: +370 5 271 9901 arba el. paštu prekybazmonemis@policija.lt;

Pagalba nukentėjusiems asmenims visą parą teikiama Lietuvos „Caritas“ programos „SOS“ numeriu +370 679 61 617, jis skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, tarnybų atstovai, įtariantys apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį.

LR baudžiamajame kodekse prekyba žmonėmis apibrėžiamas kaip veika, kai kas nors pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų, panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus, pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį. Nusikaltimu laikomi asmens veiksmai, kurių jis imasi, kad kitas asmuo būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.

 

Vaikų teisių specialistai prašo pedagogų pagalbos, atpažįstant vaikų problemas

Mokytojai, darželių auklėtojai, treneriai – tai tie žmonės, kurie yra arčiausiai vaikų, apart jų tėvelių, galintys pirmieji pastebėti bei atpažinti jų problemas. Vaiko teisių specialistai ragina pedagogus aktyviai bei glaudžiai bendradarbiauti, ieškoti pagalbos, kurią jie visada pasiruošę suteikti, jei kyla įtarimų, kad vaikas patiria bet kurios formos smurtą, yra neprižiūrimas ar kitaip kenčia. Kaip atpažinti problemų kamuojamus vaikus ir kokią pagalbą gali gauti krizę patiriančios šeimos, pasakoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Akmenės rajone Rūta Ambražūnė.

Svarbu kuo skubiau reaguoti

„Mokyklų mokytojai, darželių auklėtojos, neformalaus ugdymo specialistai, sporto treneriai pirmieji gali pastebėti, kad vaikas yra skriaudžiamas, patiria sunkumų šeimoje, kenčia nuo nepriežiūros ar kitokio smurto. Mums, vaiko teisių apsaugos specialistams, labai svarbi jūsų visų pagalba tiek ginant vaiko teises, tiek užbėgant skaudžioms problemoms už akių“, – akcentavo pirminę pagalbą, atpažįstant vaikų problemas, vaiko teisių specialistė, patarėja Akmenės rajone R. Ambražūnė.

Specialistė kreipėsi į Akmenės rajono mokyklų ir darželių vadovus, kad šie savo kolektyvuose plačiai skleistų svarbią žinią – pastebėjus vaikų problemas, nedelsiant apie tai pranešti vaiko teisių gynėjams ir policijai, kad šie galėtų kuo skubiau reaguoti, taip neleidžiant vaikui dar labiau kentėti.

Kaip atpažinti, kad vaikas susiduria su problemomis?

Pasak R. Ambražūnės, būna atvejų, kai vaikas į mokyklą ar darželį ateina apsibrozdinęs, su mėlynėmis. Tai nebūtinai gali būti smurto įrodymai, nes vaikai yra judrūs, susižeidžia belakstydami, žaisdami. Tačiau negalima pro akis praleisti bet kokių įtarimų dėl smurto.

Specialistės teigimu, ne paslaptis, jog vaikai ne visada išdrįsta pasiguosti, kad nukentėjo nuo artimųjų. Tik įsigilinus į šeimos problemas, situacija paaiškėja. Tuomet sprendžiama, kaip padėti šeimai. Pasak specialistės, kur kas sunkiau pastebėti psichologinio smurto atvejus ir kitą smurto formą – nepriežiūrą.

,,Reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko elgesį, gal vaikas akivaizdžiai privengia vieno iš tėvų ar abiejų,  bijo atvirai kalbėtis. Ypač didelį dėmesį reikia atkreipti į vaiką, kai šis pamokose ar darželyje iš pat ryto atrodo pavargęs, abejingas žaidimams. Gal tai signalai, kad netenkinami vaiko emociniai poreikiai, jis jaučiasi nesaugus. Svarbu nepamiršti, kad nepriežiūra – taip pat smurto forma“, – pabrėžia R. Ambražūnė.

Keturios smurto prieš vaikus formos

Specialistė išvardijo požymius, pagal kuriuos galima atskirti, kad vaikas galimai patiria smurtą.

Psichologinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata vaiko atžvilgiu, tyčiojimas, vaiko ignoravimas, žeminimas, sukeliantis žalą vaiko sveikatai ir raidai.

Vaikas galimai patiria psichologinį smurtą jei: sunkiai randa draugų, vengia veiklų, kuriose dalyvauja kiti vaikai, tapo uždaras, akivaizdžiai nepasitiki savimi, bijo atlikti mokytojų pavedimus, kur reikia tartis su tėvais – pavyzdžiui, atnešti pinigų už būsimą ekskursiją ir panašiai. Vyresni vaikai gali žalotis ar kelti pavojų savo gyvybei.

Fizinis smurtas – tai veiksmai prieš vaiką, sukeliantys skausmą ir galintys sukelti sveikatos sutrikimų ar net mirtį.

Vaikas galimai patiria fizinį smurtą jei: ant vaiko kūno matyti mėlynės, įbrėžimai, gumbai, nudegimai. Sukračius vaiką ar sutrenkus galvą, jis gali vemti, būti mieguistas. Vaikas tapo bailus ir perdėtai klusnus. Mažesnieji, patyrę ar matę smurtą, vartoja panašias frazes: ,,gausi per galvą“, ,,paimsiu diržą“, ,,kaip aš tau duosiu“. Sumušti vyresnieji vaikai gali vengti sportuoti ar dalyvauti veiklose, kur reikia kitiems matant persirengti ar dėvėti atvirus drabužius, kad nesimatytų sumušimų.

Pasak specialistės, reikėtų atkreipti dėmesį, jei tėvų ir vaikų paklausus, kaip atsirado mėlynės, pasakojimai skiriasi.

Seksualinis smurtas – veiksmai prieš vaiką, kuriais kitas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių vaiko paslaugų.

Vaikas galimai patiria seksualinį smurtą jei: vaikas tapo uždaras, jam sunku sėdėti. Vaikas staiga ima ypač domėtis seksualinėmis temomis, šia tema žino per daug jo amžiui, akivaizdžiai seksualizuotai elgiasi su kitais vaikais ar suaugusiais.

Pasak vaiko teisių gynėjos, neretai seksualinis smurtas išaiškėja, kai vaikas tyliai prasitaria draugui, plinta kalbos.

Nepriežiūra – nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, keliantis grėsmę.

Vaikas galimai patiria nepriežiūrą jei: vaikas nuolat neturi reikiamų daiktų, mokymosi priemonių. Vaikas būna murzinas, neskalbtais drabužiais, būna nuolat nepavalgęs, nuolat vėluoja į pamokas. 

Šeimos nepaliekamos be pagalbos - paslaugų šeimai daugėja

R. Ambražūnė švietimo ir ugdymo įstaigų vadovams pristatė, kokias paslaugas gauna krizę patirianti šeima. Akcentuota, kad stiprinama pagalba šeimai, o vaikų perkėlimas į saugią aplinką iš šeimos yra tik kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės ir galimybės išnaudotos.

Su krizę patiriančia šeima dirba Tarnybos socialinis darbuotojas, jeigu reikia  priklausomybių specialistas, visada teikiama psichologo pagalba, taikoma atvejo vadyba, tarpininkaujama dėl psichiatro pagalbos. Nukentėjusiems nuo seksualinio smurto vaikams padeda specializuotas pagalbos centras ,,Užuovėja“.

Pasak specialistės, kai šeimoje yra krizinė situacija, taikoma laikinoji priežiūra – vaikas yra prižiūrimas giminaičių ar patikimas artimais emociniais ryšiais susijusiems asmenims vaiko gyvenamojoje vietoje ar prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje. Laikinoji priežiūra gali tęstis 30 dienų ir dar 30 dienų gali būti pratęsiama, kol situacija šeimoje normalizuojasi ir vaikas gali grįžti į šeimą.

Krizę patirianti šeima taip pat gali būti apgyvendinta su vaiku Vaiko ir šeimos gerovės centre iki 12-kos mėnesių.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda nuo šių metų pradžios su šeima dirba nebe 14, o 30 darbo dienų. Dirbama tiek su suaugusiaisiais, tiek ir su vaikais.

 

Ankstesnis 1 2 3 ... 123 Sekantis
X