Pranešėjų apsauga

Pranešėjų apsauga

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) veikia vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas.

Vidinį kanalą administruoja, pranešimus tiesiogiai gauna, juos nagrinėja ir vertina Tarnybos Vidaus tyrimų skyrius.

Informaciją apie pažeidimus Tarnyboje gali pateikti esami / buvę Tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, ar asmenys, kurie yra / buvo susiję su Tarnyba sutartiniais santykiais.

Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Pranešti galima apie Tarnyboje galbūt rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, taip pat šiurkštų privalomų profesinės etikos normų pažeidimą ar kitą grėsmę viešajam interesui keliantį arba jį pažeidžiantį teisės pažeidimą, apie kuriuos sužinoma iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su Tarnyba.

Informacijos apie pažeidimą pateikimo būdai:[1]

  1. El. paštu: užpildykite Pranešimo apie pažeidimą formą [2] ir atsiųskite elektroniniu paštu pranesk@vaikoteises.lt.
     
  2. Tiesiogiai atvykus į Tarnybos Vidaus tyrimų skyrių (Labdarių g. 8, Vilnius).

Užtikriname asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumą.

Informaciją apie pažeidimą Tarnyboje pateikusiems asmenims gali būti taikomos apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonės.[3]

Aktualūs teisės aktai:

 

[1] Taip pat informaciją apie pažeidimus galima pateikti tiesiogiai kompetentingai institucijai – prokuratūrai. Asmuo dėl pažeidimo kreipiasi tiesiogiai į kompetentingą instituciją, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: pažeidimas turi esminę reikšmę viešajam interesui; būtina kuo skubiau užkirsti kelią pažeidimui ar jį nutraukti, nes gali atsirasti didelė žala; vadovaujantys, su įstaiga darbo arba tarnybos ar sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galbūt daro ar yra padarę pažeidimus; informacija apie pažeidimą buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos; yra pagrindas manyti, kad, pateikus informaciją apie pažeidimą vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, pranešėjo anonimiškumas ar asmens konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba bus siekiama pažeidimą, apie kurį pranešta, nuslėpti; įstaigoje nėra veikiančio vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo; asmuo negali pasinaudoti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, nes jo su įstaiga nebesieja darbo, tarnybos ar kiti teisiniai santykiai. Kai asmeniui tampa žinomi galbūt daromos ar padarytos nusikalstamos veikos požymiai, pranešimas pateikiamas kompetentingai institucijai.

Viešai informacija apie pažeidimą gali būti teikiama siekiant pranešti apie gresiantį pavojų žmonių gyvybei, visuomenės sveikatai ar aplinkai, kai siekiant užkirsti kelią tokiai grėsmei būtina imtis skubių veiksmų ir dėl laiko stokos nėra galimybių apie pažeidimą pranešti kitais būdais arba kitais būdais pranešus apie pažeidimą nebuvo laiku imtasi reikiamų veiksmų. 

[2] Jeigu asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, nori pateikti laisvos formos pranešimą, o ne užpildyti Pranešimo apie pažeidimą formą, tokiame pranešime jis privalo nurodyti, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pranešėjų apsaugos įstatymu.

[3] Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal šį įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

 

X