Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo kreipkitės į artimiausią teritorinį Tarnybos skyrių – darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00. Norėdami pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu – 112.

For possible violations of the rights of the child, please contact the nearest territorial division on working days from 8:00 to 17:00. After working hours, holidays and public holidays – call general helpline 112.

Vaiko teisių užtikrinimas


Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 35 str. 2 d., asmenys turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, ar duomenų apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (piktnaudžiavimas tėvų valdžia, smurtas prieš vaiką, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš švietimo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir kt.), privalo apie tai nedelsiant informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos miesto / apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS), esantį vaiko gyvenamajame mieste / rajone.  VTAS, gavęs informaciją apie galimus vaiko teisių pažeidimus, įvertina šios informacijos pagrįstumą ir imasi VTAPĮ nurodytų veiksmų.

Į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojama visomis dienomis, visą parą.

Darbo dienomis po 17 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 (policija susisiekia su tuo metu vaiko teisių apsaugos skyriuje dirbančiu budinčiu specialistu).

Darbo dienomis iki 17 val. reikėtų skambinti į Tarnybos teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. VTAS kontaktus pagal apskritis rasite čia: Teritoriniai skyriai (pagal vaiko gyvenamąją vietą reikėtų pasirinkti skyrių ir savivaldybę).

Kreipiantis į VTAS (telefonu, el. paštu, paštu, atvykus) reikia nurodyti kiek įmanoma daugiau žinomų šeimos duomenų, pavyzdžiui, tikslų vaiko gyvenamosios vietos adresą, vaiko, tėvų vardus ir pavardes, bent apytikslį vaiko amžių bei aplinkybes, dėl kurių, manytina, pažeidžiamos vaiko teisės.

Tarnybos reakcija ir veiksmai gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą


Tarnyba ir (ar) jos teritorinis skyrius privalo reaguoti į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 str., Tarnyba ir (ar) jos teritorinis skyrius, gavęs žodžiuraštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą. Tačiau, jei pranešimas yra apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, Tarnyba ir (ar) jos teritorinis skyrius pranešimą pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per 6 val., o gautą pranešimą iš policijos telefonu – per 1 val. nuo pranešimo gavimo momento.

Tarnyba ir (ar) jos teritorinis skyriusgavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą:

- vyksta į vaiko buvimo vietą;

- susitinka su vaiku ir jį išklauso dėl aplinkybių, susijusių su pranešimu (išskyrus atvejus, kai vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonės);

- jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo;

- pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą; 

- susitinka su vaiko atstovais pagal įstatymą ir juos išklauso dėl aplinkybių, susijusių su pranešimu;

- apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką privalo pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui (ne vėliau kaip per 24 valandas).

Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs aukščiau nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimąNustatęs galimus vaiko teisių pažeidimus ir (ar) pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis atlieka vaiko situacijos vertinimą.

Kaip bus atliekamas vaiko situacijos vertinimas?

Vaiko situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai vertins pagal 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašą ir pildys vaiko situacijos vertinimo anketą.

Vertinimas vyksta atmetimo būdu: pirmiausia vertinama, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį pagal išvardintus rizikos veiksnius. Kartu bus privalu įvertinti šeimos stiprybes, kurios gali sušvelninti rizikos veiksnius. Jei apsaugos poreikio nėra, tada žvelgiama į rizikos veiksnius, kurie gali liudyti, kad šeimai, vaikui reikia paslaugų. Jeigu nepastebima ir tokių veiksnių, tada vertinimas baigiamas. Vertinimo metu šeima pati gali išsakyti, kokios pagalbos ir paslaugų jai reikia – tokią pagalbą ir paslaugas privalės užtikrinti vietos savivaldybės.


Kas liudija, kad vaikui gali būti nesaugu?

Vaiko apsaugos poreikis gali būti nustatomas, jeigu aptinkamas bent vienas iš šių rizikos veiksnių ir nėra nė vienos riziką sumažinančios aplinkybės:

• Vaikas patyrė savo tėvų, globėjų, kitų kartu gyvenančių asmenų smurtą arba yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir nė vienas iš suaugusių šeimos asmenų negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos.

• Vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar aplinkinių saugumui, sveikatai ar gyvybei, o vaiko tėvai, globėjai nesiima jokių veiksmų, nemato, neįvertina tokio pavojaus ar žalos.

• Vaiko tėvai, globėjai yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės požymių ir tai kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Jei apsvaigęs tik vienas iš tėvų ar globėjų, tuomet šis rizikos veiksnys svarbus, kai neapsvaigęs tėvas ar mama negali apsaugoti vaiko nuo jam pavojingo kito suaugusiojo elgesio. Jeigu neapsvaigęs suaugęs asmuo gali apsaugoti vaiką, tuomet rizika išnyksta.

• Vaiko tėvų, globėjų elgesys vaiko atžvilgiu yra agresyvus, smurtinis, keliantis realų pavojų vaikui.

• Vaiko gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaikui, o vaiko tėvai ar globėjai nemato ir neįvertina tokio pavojaus ar žalos, neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą, gyvybę.

• Vaiko tėvai ar globėjai yra dingę arba laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

• Vaikas serga, karščiuoja, yra sužalotas, bet nėra gydomas, turi specialiųjų poreikių, kurių vaiko tėvai, globėjai netenkina, nemato poreikio gydyti arba gydo priemonėmis, kurios kenkia vaikui.

• Autodestruktyvus vaiko elgesys (savęs žalojimas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir panašiai), kurio tėvai, globėjai negali suvaldyti.

• Vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš tėvų ar globėjų.

• Vaiko gyvenamojoje vietoje lankosi pašaliniai asmenys, kurie kelia ar gali kelti realų pavojų vaikui.

• Kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko tėvais, globėjais, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaikui.

Tačiau kartu specialistai turės įvertinti šeimos stiprybes ir atsižvelgti, ar yra kokių nors rizikas neutralizuojančių veiksnių. Pavyzdžiui, vaikas gali išreikšti pageidavimą būti paimtas iš tėvų, bet vaiko teisių apsaugos specialistai turės įsitikinti, ar tai nėra tik vienkartinio konflikto šeimoje pasekmė.

Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai rizikos veiksnius vertins pagal aplinkybes. Tarkime, rizika vaikui kur kas didesnė, jei agresyvų elgesį vaiko atžvilgiu demonstruoja abu tėvai, o ne vienas jų. Arba apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra kur kas pavojingesnis, jei šeimoje yra kūdikis iki 3 metų amžiaus, bet mažiau pavojingas, kai vaikas jau paauglys.


Kas liudija, kad šeimai ar vaikui reikia pagalbos

Būtinybė įvertinti, kokios pagalbos ar paslaugų reikia šeimai ir vaikui, nustatoma, jeigu įžvelgiami su vaiko funkcionavimu, socialine aplinka arba tėvais, globėjais susiję rizikos veiksniai.

Su vaiko funkcionavimu susiję rizikos veiksniai:

• Vaikas sistemingai nelanko mokyklos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į mokyklą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir panašiai.

• Vaikas bėga iš namų, ypač, jei ne pirmą kartą.

• Vaikas smurtauja prieš kitus asmenis, vagia ar atlieka kitus nusikalstamo pobūdžio veiksmus.

Su socialine aplinka susiję rizikos veiksniai:

• Vaiko tėvai ar globėjai patiria sunkumų, dėl kurių negali tinkamai patenkinti vaiko poreikių, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, stengiasi keisti situaciją pagal galimybes. Reikia turėti mintyse, kad vaiko poreikiai yra ne tas pats, kas vaiko norai. Vaiko poreikių pavyzdžiai: tinkama mityba, sveikatos priežiūra, galimybė mokytis, gyventi saugiuose namuose ir panašiai.

Rizikos veiksniai, susiję su vaiko tėvais ar globėjais:

• Vaiko tėvai ar globėjai nuolat vengia kontakto su mokyklos specialistais, privalomų sveikatos patikrinimų ar panašiai, ir tai daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, prieštarauja geriausiems vaiko interesams.

• Vaiko tėvai ar globėjai nesiekia padėti vaikui spręsti problemų, negeba suvaldyti situacijos, kuri kelia grėsmę vaikui (pavyzdžiui, patyčios bet kurioje vaiko aplinkoje, sveikatos iššūkiai, savižudiškos mintys ir panašiai).

• Vaiko tėvai ar globėjai galimai piktnaudžiauja psichoaktyviosiomis medžiagomis, yra priklausomi nuo azartinių žaidimų, ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai.

• Tėvai ar globėjai nuolat palieka vaiką be priežiūros arba asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi.

• Vaiko tėvai ar globėjai turi sveikatos sunkumų, dėl kurių gali tik iš dalies rūpintis vaiku ir jiems būtina pagalba.

• Neigiamas vaiko tėvų ar globėjų santykis su vaiku.

• Nepakankamos tėvų ar globėjų žinios ir įgūdžiai apie vaiko raidą, brandą, dėl ko jie nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių.

• Vaiko tėvai ar globėjai skyrybų metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui, kenkia vaiko santykiams su kitu iš tėvų ar globėjų.

• Kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (pavyzdžiui, vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos, apribojamos vaiko galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka, jis neapsaugomas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje).

KODĖL SVARBU PRANEŠTI APIE GALIMĄ VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMĄ

 

Suprantama, jog vaiko teisių apsaugos institucijai pranešant apie galimus vaiko teisių pažeidimus gali būti neramu neteisingai apkaltinti vaiko tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą, tačiau svarbu pastebėti, jog informuodami atitinkamas institucijas ne kaltinate ar skundžiate, bet visų pirma, informuojate dėl galimo pavojaus vaikui.

Nereikėtų baimintis pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nes nuo jūsų pranešimo gali priklausyti vaiko sveikata ar net gyvybė. Netinkamas elgesys su vaiku trikdo vaiko sėkmingą vystymąsi, turi neigiamos įtakos vaiko socialiniams įgūdžiams ir gebėjimams. Pranešdami jūs galite padėti užkirsti kelią nederamam elgesiui su vaiku, padėti išvengti tragedijų. Turint įtarimų apie galimą vaiko teisių apsaugos pažeidimą ir pranešant atsakingoms institucijoms parodote, jog esate neabejingas, pilietiškas ir netoleruojate smurto.

Svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos, imtis realių veiksmų, nes tik tuomet su specialistų pagalba galės keistis situacija šeimoje, o nieko nedarant, tikėtina, problemos tik didės.

Informuojame, kad turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą (psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą prieš vaiką, nepriežiūrą patiriantį vaiką ar kt.), reikėtų apie tai pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM miesto / apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodant kuo daugiau duomenų (šeimos adresą, jei žinote, tėvų ir vaiko vardus, pavardes), kad būtų galima imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, inicijuoti reikalingos pagalbos šeimai ir vaikui teikimą ir kt. Pažymėtina, jog pranešant apie galimą vaiko teisių pažeidimą prisistatyti – nėra būtina.

Reaguodami ir nagrinėdami pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vaiko teisių apsaugos specialistai visada bendrauja su šeimos nariais, vertina situaciją šeimoje, lankosi vaiko gyvenamojoje vietoje bei vertina kitą, su vaiku ir jo socialine aplinka susijusią informaciją. Nesant pavojaus vaikui laikoma, kad galimas vaiko teisių pažeidimo pranešimas nepasitvirtino, tada pranešimo nagrinėjimas baigiamas.

Pažeidus vaiko teises, pats vaikas ir (ar) kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis teisės aktuose numatytų priemonių. 

X